Mada ar įvaizdis fotografijoje?
Linija tarp mados ir įvaizdžio kartais būna labai plona.
Žvelgiant iš šalies, tarp šių dviejų fotografijos sričių sunku rasti labiau pastebimų skirtumų. Bet ši pilka moralinė zona įgaus gerokai daugiau kontrasto, jei pasistengsime pažvelgti giliau nei paprasta vizualinė estetika. Į tai kas vyksta ir kokiomis idėjomis vadovaujasi fotografas, prieš nuspausdamas fotoaparato mygtuką.
Mados fotosesijų tikslas visuomet yra parduoti produktą, modelį naudojant daugiau kaip manekeną, su barbės tekstūros oda ir asmenybe.
Kita vertus, įvaizdinės fotosesijos visuomet buvo skirtos parduoti idėją, fantaziją, sapną, kai atsiduri vienoje erdvėje ir laike su nuotraukos herojumi.
Paprasti balti ar pilki fonai, dažniausiai naudojami mados fotosesijose. Kartu su minimalistine modelio pateikimo idėja, padeda sutelkti dėmesį į rūbus ir papuošalus, kuriuos nuotrauka mėgina parduoti. Žinoma, modeliai privalo turėti tam tikrą išvaizdą, tokią, kuri patrauktų dėmesį ir skatintų norą dėvėti rūbus, kuriuos dėvi jie.
Dažniausiai modelio veido išraiška yra rami, niūri ar beveik tuščia, odos atspalvis šaltesnis.
Žinoma, ne visos mados nuotraukos yra fotografuojamos prie vienspalvių sienų, daug yra daroma lokacijose, pvz miesto gatvėse, paplūdymiuose, kad rūbai atitiktų kontekstą, bet tai yra praktinis pasirinkimas.
Įvaizdinė fotografija, kita vertus, neprivalo būti lojali kliento produktui ar konkrečioms aksesuarų detalėms.
Žinoma, įvaizdžio stiliaus fotosesijose modeliai taip pat dėvi madingus rūbus. Taip pat fotografuojasi prabangiose ar moderniai įrengtose lokacijose. Bet produktas, kurį bandoma parduoti yra visa nuotrauka, bendra idėja, o ne viena konkreti stiliaus detalė. Modelio veidas šypsosi, vilioja, kviečia prieiti arčiau, odos atspalviai šilti.
Įvaizdinės fotosesijos paprastai vaizduoja pagražintą realybę, kuri įtraukia žiūrovą, priverčia pažvelgti į modelio akis.
Taip kaip mados dizaineriai parduoda rūbus, taip žurnalai, įvaizdinių fotosesijų pagalba, pardavinėja tam tikrą charakterį, įvaizdį, dėl kurio jie ir perkami.
Fotografo ir modelio darbas, nesvarbu, ar kuria madą ar įvaizdį, yra sugebėti suvokti ko klientas tikisi. Ir mokėti sukurti tai, ko klientas nori. Priklausomai, žinoma, nuo kliento biudžeto.
Dažnai būna, kad mados fotografija turi blogą vardą, nes ji naudojama priversti pirkti.
Meninės pakraipos fotografai negali suprasti, kaip galima savo talentą ir kūrybinį įkvėpimą naudoti tokiems pragmatiškiems tikslams.
Bet pats faktas, kad klientas suteikia fotografui rūbus ir aksesuarus bei naudoja nuotraukas tiems produktams parduoti, nereiškia, kad fotografo darbas nieko vertas. Gero fotografo požymis yra tas, kad netgi dirbdamas pagal užsakymą, jis sugeba sukurti tokio grožio nuotrauką, kurioje žiūrovas pastebi nuotraukos harmoniją. Nors vėliau ir atsimena tik reklamuojamą produktą.
Nuotrauka turėtų traukti dėmesį pati iš savęs, ne žinomi dizainerių vardai ar garsenybių veidai turėtų jai suteikti svorio.
Geras modelis turėtų vienodai dėmesio ir pastangų skirti tiek paprastam mados įvaizdžiui, tiek idėjinei fotosesijai, tiek aukštojo meno projektui. Vienodai sielos reikia atiduoti kiekvienam fotografijos stiliui, vienintelis skirtumas juk yra tik galutinis panaudojimo tikslas.
Išimtis galbūt galėtų būti meninės fotosesijos, kai komanda į fotosesiją sudeda visus savo talentus, pastangas, svajones, vizijas ir aistras, kad fotosesijos rezultatai galėtų patenkinti patį reikliausią klientą- save patį.