Kodėl profesionalūs fotografai retušuoja savo nuotraukas?

Tarkime tau į rankas pateko profesionalus fotoaparatas ir tau pavyko nufotografuoti tobulą kadrą.

Fotoaparate nuotrauka atrodo tobulai sukomponuota.

Žiūrėdamas į ekranėlį žaviesi savo kūriniu.

Apšvietimas atrodo tobulai. Kontrastas, fokusas, spalvų ryškumas, viskas tobula.

Tu pagalvoji, kam man tas fotošopas, nuotrauka tobula, va atsispausdinsiu ir įsirėminsiu. Taigi nusiunti ją į fotolaboratoriją ir kai tavo tobulas kūrinys pristatomas, staiga visa nuotraukos magija pradingsta.

Tai ką matei fotoaparato ekranėlyje yra ne tai ką matai savo naujoje drobėje.

Bet kodėl? Kas nutiko?


KAIP MATO MŪSŲ AKYS

Realybė yra tokia, kad sensorius, kuris fiksuoja nuotrauką fotoaparate, ypač profesionaliuose modeliuose, gali “matyti” pakankamai platų regimos šviesos spektrą. Daugiau, tiesą sakant, nei žmogaus akis.

Taip, mūsų akys gali matyti platų šviesos spektrą, bet ne visą vienu metu. Mūsų akių vyzdžiai turi prisitaikyti praleisti daugiau ar mažiau šviesos, kad apsaugotų akies tinklainę nuo pažeidimų. Mes galime matyti visiškoje prietemoje, netgi tuomet kai nėra pakankamai šviesos įžiūrėti spalvoms. Taip pat galime matyti ryškioje saulėje.

Bet vienu metu mes galime matyti tik siaurą šviesumo spektrą. Tai reiškia, kad realybę žmogaus akis mato kitaip nei fotoaparatas.

Profesionali fototechnika šios problemos neturi, vienoje nuotraukoje fotoaparatas gali užfiksuoti platų šviesumo bei spalvų spektrą.


KAIP MATO FOTOAPARATAI

Fotoaparatas, fiksuodamas vaizdą, kiekvieną pikselį padaro kiek galima artimesnį realiam vaizdui, tiek kiek leidžia jo techninės galimybės bei gamyklinis inžinierių programavimas.

Šie algoritmai yra sukurti taip, kad vaizdą būtų galima užfiksuoti kiek galima platesnėje šviesumo skalėje, nuo tamsiausio iki šviesiausio.

Tai, kad fotoaparatas gali fotografuoti tiek žvaigždžių šviesoje, tiek ryškioje saulėje, yra svarbi fotoaparatų pardavimo dalis.

Fotoaparato programinė įranga bando atspėti kaip nuotrauka turėtų atrodyti, neturėdama galimybės atpažinti kas būtent yra fotografuojama, ir daro viską, kad šį tikslą pasiektų, dažnai bando programiškai šviesias ir tamsias nuotraukos dalis suvienodinti.

Ypač tai tiesa mėgėjiškuose fotoaparatuose ir telefonų kamerose. Vaizdas telefonuose būna smarkiai apdirbtas automatiniais, gamykloje užprogramuotais filtrais, mažame ekrane dažnai atrodo nuostabiai, bet, deja, dažniausiai smarkiai aukojant kokybę bei galimybę keisti nepatikusias užfiksuoto vaizdo dalis.


RAW FORMATAS

Todėl dauguma profesionalių fotografų fotografuoja kokybę išsaugančiu RAW formatu, tai dažnai vadinama juostelės negatyvo analogu, tik skaitmeniniu formatu.

Jei fotografuojama šiuo formatu, kiekviena nuotrauka turi būti koreguojama, nes fotoaparate atliekama tik puse darbo. Kita pusė turi būti padaryta iškėlus nuotrauką iš fotoaparato.

Nuotrauka neverta nieko, jei nėra būdo jos iš fotoaparato atvaizduoti. Nesvarbu ar ji bus rodoma kompiuterio ekrane, ar telefone, ar spausdinama, kažkuriuo metu ją vis tiek teks perkelti iš fotoaparato atminties kortelės ir sugalvoti kaip ją atvaizduoti.

Nekoreguoti nėra galimybės, nes be koregavimo tiesiog nebus kaip tos nuotraukos peržiūrėti. Lygiai taip pat kaip ir anksčiau buvo fotografuojama juostiniais fotoaparatais ir vėliau juostelės buvo išryškinamos.

Nuotraukų apdirbimas yra praktiškai tas pats procesas, kaip ir juostelių ryškinimas, netgi fotošopo įrankiai dažnai turi tuos pačius pavadinimus kaip ir senieji ryškinimo metodai.


EKRANO SVARBA

Geras kompiuterio ar telefono ekranas gali rodyti pakankamai plačią spalvų gamą, kurią gali matyti žmogaus akis. Bet jie irgi turi apribojimus, ypač jei nėra skirti profesionalams. Taigi, ekranas, kuriame atvaizduojama jūsų nuotrauka, turi ribotas rodymo galimybes.

Be abejo, nuotraukos atvaizdavimą galima koreguoti, pavyzdžiui pašviesinti tamsią nuotrauką. Bet tuomet šviesios nuotraukos dalys bus per šviesios. Jei pakoreguosite nuotrauką, kad detalės matytųsi šviesiojoje nuotraukos dalyje, pranyks šešėliuose esančios nuotraukos detalės.

Tas pats vyksta ir su spalvomis. Matėte ryškias spalvas, kai fotografavote patikusį vaizdą, bet ekrane nuotrauka atrodo blanki?

Deja, dauguma ekranų turi siauresnę spalvų gamą, nei gali matyti žmogaus akis, todėl nuostabus saulėlydis, ar tobulo ryškumo mėlyna suknelė, nuotraukoje atrodo blanki.


SPAUSDINIMAS

Ši problema tampa dar aštresnė, jei nusprendžiate nuotrauką atspausdinti.

Kodėl?

Visų pirma, jūsų nuotrauka niekuomet nebus šviesesnė nei popierius, ant kurio spausdinate. Ekranai šios problemos neturi.

Taip pat, priklausomai nuo spausdinimo technologijos, visos spalvos, ką atspausdinta nuotrauka gali atvaizduoti, yra keturių ar šešių dažų spalvų mišinys. Arba cheminiai mišiniai, kurie keičia spalvas fotoemulsijoje ant fotografinio popieriaus.

Nesvarbu kurį spausdinimo būdą pasirinksit, jūs vis tiek matysite tik spalvas, kurias atkuria šviesa, keliaudama per minėtas medžiagas.

Štai čia ir slypi problema. Fotoaparatas, kad ir koks profesionalus bebūtų, negali tiesiogiai atkurti to nuostabaus vaizdo, kurį žmogus mato fotografuodamas ar žiūrėdamas mažame fotoaparato ekranėlyje.


RETUŠAVIMO SVARBA

Tai ką daryti?

Va tada ir ateina eilė taip visų keikiamam fotošopui bei nuotraukų korekcijoms.

Profesionalus fotografas, naudodamas Lightroom, Photoshop ar kitas nuotraukų apdirbimo programas, gali nuspręsti, kurias nuotraukos dalis, iš plataus šviesos spektro, išryškinti, kurias paslėpti.

Su šviesumo/tamsumo bei spalvų korekcijomis, nuotrauka atgyja, įgauna išbaigtumo, tūrio, galima pakoreguoti odos, bei figūros trūkumus, nekeičiant pačio nuotraukos objekto.

Fotografas, pasirinkęs tinkamas retušavimo technikas, gali atkurti tą nuostabų ryškų vaizdą, kurį matė prieš nuspausdamas fotoaparato mygtuką.

Kaip ir juostinių fotoaparatų laikais, skaitmeninių nuotraukų koregavimas dažnai yra toks pats individualus ir savitas kiekvienam fotografui, kaip ir pats fotografavimas.

Ir dažnai tai ne sunkusis fotošopas, ką profesionalus fotografas daro. Nuotraukos koregavimas nebūtinai reiškia, kad tai kas atvaizduota bus koreguojama, dažniausiai tai tik spalvų bei šviesumo korekcijos, paruošimas peržiūrai klientui.

Taip, fotografuojant svarbu, kad nuotrauka būtų kuo geresnės kokybės, turėtų kuo daugiau informacijos vėlesniam darbui kompiuteriu. Bet skaitmeninis nuotraukos failas nėra baigta nuotrauka, tik pusiau pabaigtas produktas.


O ir kitų sričių profesionalai, menininkai, tapytojai, rašytojai, dizaineriai, šokėjai, kurių kūryba mes taip dažnai gėrimės, beveik visada koreguoja, tobulina, redaguoja savo darbus, tai neatsiejama kūrybos dalis, iš neapdirbtos, pradinės idėjos, sukuria išbaigtą, išskirtinį meno kūrinį.

Taigi, profesionalus fotografas, išmanantis savo darbą, turėtų būti susipažinęs ne tik su fototechnika ir jos galimybėmis ar mokėti išradingai naudotis fotoaparatu, bet ir su skaitmeniniu nuotraukos apdirbimu, kad rezultatas atitiktų kliento lūkesčius.